Būna juokinga, kai kažko, kas dažnai būna šalia, prireikia būtent tada, kai to žmogaus (ar daikto..) nėra.
Keista, kai girdžiu žodį "amžinai". Niekas nesitęsia "amžinai".
Juokinga, kai gražūs prisiminimai priverčia verkti.
Juokinga, kai man meluoja į akis, ir nė nežino, kad viską suprantu.
Juokinga, kiek daug mes turim planų, ir nežinom, ar nors vieną jų dar spėsim įgyvendint.
Juokinga, kai tylą bandom nužudyt dirbtinai linksmais juokais.
Juokinga, kai mes jaudinamės dėl vakarėlių, pažymių ar pinigų, kai kiti net apie maistą ar vandenį nedrįsta svajoti. 
Juokinga, kai tik skundžiasi visu pasauliu, ir nesugeba nieko daugiau padaryti. 
Bet juokingiausia, kad šis juokas juoko visai neprimena.