Kava turi būti juoda kaip velnias, karšta kaip pekla, tyra kaip angelas ir saldi kaip meilė. – Šarlis Morisas de Taleiranas-Perigoras.
Kokiai moteriai nepatiktų, užsėdus ant varpeliais išdabinto žirgo, šuoliais pasileisti per bekraštį, slėpiningą žalią mišką? Juk visai žmogiška norėti patirti Rojų dar čia, žemėje. Taigi ego siekia nuostabių išgyvenimų, tačiau bėda ta, kad palaimos troškimo ir begalinio naivumo derinys ne tik nežada norų išsipildymo, bet ir paverčia mus lengvu grobiu plėšrūnui.
Remember the past, plan for the future, but live for today, because yesterday is gone and tomorrow may never come.
Žmogus yra niekas be savo šaknų – tegu tai bus mažytė oazė dykumoje, raudonas riebus molžemis, kokio nors kalno šlaitas, uolėta jūros pakrantė ar lopinėlis didmiesčio gatvės. Kiekvienas suleidžiame šaknis į juodžemio sklypelį, į pelkę arba balto biraus smėlio juostą, į akmenį, asfaltą ar į kilimo skiautę tam, kad galėtume pavadinti šitą vietą vienu vieninteliu svarbiu žodžiu – namai.
Žmogus turi bičiulių laikui praleisti,
o tikras draugas yra jam už brolį artimesnis.
o tikras draugas yra jam už brolį artimesnis.
Kiekvienas žmogus turi tris charakterius: tą, kuris jam priskiriamas, tą kuri jis pats sau priskiria, ir pagaliau išties esamą.
Life isn't about waiting for the storm to pass...it's learning to dance in the rain.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą