Kaip mane paveikia žmonės būnant su jais.

Visi kasdien bendraujame, sutinkame senus ir dabartinius draugus, stebime jų pokyčius, nuolat mezgam naujas pažintis. Ir prie kiekvieno sutikto žmogaus jaučiamės bent šiek tiek skirtingai. Prie vienų laisviau, prie kitų liekam uždaresni ir dar daug daug įvairių būsenų galima būtų paminėti. Papasakosiu kaip būtent mane veikia žmonės ir kokia tampu prie kaikurių iš jų.

Pirmasis tipas - kuklūs, bet noriai ir draugiškai nusiteikę žmonės. Su tokiais bendrauti man malonu. Mėgstu stebėti, kaip per porą valandų pokalbio žmogus iš visiškai tylaus, ramaus, pavirsta į šnekią, įdomybėmis ir naujienomis besidalinančią asmenybę. Tad visad draugiškai ir noriai bendrauju, pirma pradedu kažką pasakoti atviresnio.

Antras - susivaržę, lyg užsitvėrę siena ir kalbink nekalbinus juos, šie nei nusišypsos, nei ką... kaip laukiniai. Tokių žmonių aš ir nekalbinu, prie jų neinu ir išvis nereaguoju. Jie siunčia tokius signalus, aš į juos taip pat ir atsakau. Ir niekad nelaikau tokių asmenų vargšais, nemokančiais bendrauti, kuriuos reikia drąsinti ir kalbinti. Na gi čia tiesiog žmogiškumas šyptelt ar atsakyt daugiau nei vienu žodžiu, jei tave kažkas draugiškai kalbina. Tokiems žmonėms greičiausiai pasirodau pasikėlus. nors ne, kur ten kas jiems pasirodys... jie išvis į ką nors reaguoja?

Pasikėlę ir save per daug aukštinantys "visažiniai" - savo rate teko turėti tokių pažįstamų ir susidurti su jais kiekvieną dieną. Iš pradžių tvarkiausi sunkiai. Ginčinausi, vis ką kandaus pasakydavau, negalėjau pakęst to požiūrio "Viskas ką darau ir manau aš - puiku, o visa kita (išskyrus tėvus ir vieną kitą neaiškiu būdu į jos sąrašą patekusį žmogelį) - šūdas." Po to išmokau visiškai ignoruoti juos. Tam žmogui kalbant vaizdingai kramsnoti obuolį, dairytis į šalis pažįstamų, stengtis visai negirdėti, ar tiesiog žiūrėti tam žmogui į ausis. O jam pagaliau baigus kalbėti kaip viską visi blogai daro ir kaip reikėtų daryti, pradedu kalbėti pievas apie visai kitus dalykus. Galų gale esant grupelėje žmonių išmokau nepastebima išeiti iš ratelio: D. Skamba greičiausiai nedraugiškai, bet tai geriausia, ką sugalvojau.

Pikti paniurėliai - mano geros nuotaikos šaukliai :). Matydama tokius bambeklius, aš visad pagalvoju, kad jetau, kas gi jiems galėjo tokio baisaus nutikti ir kas juos taip piktina. Tuomet suprantu, jog bent jau man šiądien viskas labai gerai, ir tokie žmonės nuotaikos man tikrai negadina. O dar jei paklausau jų istorijų apie lietų, užklupusį netikėtai, apie kvailą vairuotoją, nesustojusį kažkokioj stotelėj ar šiaip, kad kažkas kažką kažkur blogai padarė  (kažkaip šiame įraše daug bumbančių ant viso pasaulio asmenybių pavyzdzių, bet žinot, vis daugiau ir daugiau tokių...) tai visą dienelę neliūdėsiu, tik džiaugsiuos, kad tokie menkniekiai man nuotaiką gadina daugiausiai 5 minutėms, o ne visai dienai, kaip kaikuriems. Žinoma, visiškai kitas atvejis, jei piktuoliai turi rimtą priežastį tokie būti, tuomet mielai išklausau jų problemas, jei tai artimi žmonės, tada žinoma, kad jų prasta nuotaika geros nuotaikos man neatneš.

Užrietę nosis, bet man nežinoma dėl ko, žmonės, taip pat pastūmėja mane ką nors pasakyti ar švelniai, lyg netyčia, sukritikuoti. Ir išties, dažniausiai tai visai neplanuotai atsitinka, tiesiog savaime:) Taip pat nerodau jais susižavėjimo, kai jie pasakoja kokias banalias istorijas apie savo plačias pažintis ar baltus it pienas dantis:D Greičiau jau iššiepsiu savuosius ir paklausiu, ar mano kartais nebaltesni:)

O liūdesį man sukelia seniai matyti draugai, kuriuos vos sugebu beatpažinti. Dažniausiai labiausiai pasikeičia elgsena. Rodos, veidas, šypsena tapati, tačiau kalba jau kažkas kitas. Rodos prieš metus būtum širdį atvėręs, o dabar pasisveikini, ir į klausimą "kaip sekasi??" atsakai formaliai, be gyvenimo vingrių. Kita vertus, kai senieji išeina, nauji ateina. Kartais, po ilgo nesimatymo su kuo nors, net baisu susitikti - " Kad tik būtų toks pats, kad tik būtų!.." Bet būna visaip.:)

Toliau - Linksmi žmonės - be komentarų - veikia žinoma labai gerai. Netgi nesvarbu, ar geras humoro jausmas, ar nelabai, nes jei nelinksmas juokelis, tuomet pasijuoksime iš to, kad niekas iš jo nesijuokia:D
Tačiau žmonės, kurie visad tik juokauja, susikaupia 5 minutėms ir vėl pokštauja, o rimtuose pokalbiuose nederamus juokelius mėto, laikui bėgant pradeda užknist.

Na, apie draugiškus, paprastus, atvirus ir smagius žmones galiu pasakyti tik tiek, jog jie leidžia man būti tikrai savimi šalia jų. Net neturėčiau ką parašyti, kokia aš būnu. Tiesiog visa visa aš. Ačiū Jums, nes būtent tokią save labiausiai ir mėgstu.:)

Nesidomiu aš mėšlu, nedomina ta politika.
Purvinas dalykas, pilnas melo, kyšių, sukčių
kovoja dėl savęs,naudos sau tik žiūri,
ne visuomenei, tai jau kaip koks jų šūkis.
Tarpusavy kovoja partijos, politikai, valstybės.
nepaiso jokių normų moralės bei dorybės.
Visi kas užsinori įsteigt gali atstovybes.
Neįdomu kas ką sako, aplink vientiktai apgaulė.
Nežinau jokių Kubilių, liberalų ir socdemų.

Politikos mylėtojai, nepykit, čia tik mano juokai.:)

Įkvėpimas :D :

Olandija, Breda

Labai lengva įsimylėti, kai myli...
Šįkart mano istorija apie Olandiją, jos mažą studentų miestelį Bredą:)

Ten visi draugiški, niekad nejaučiau piktų žvilgsnių, nedraugiškų veidų taip pat nemačiau. Vairuotojai ten paslapčia nepaima pinigų už važiavimą autobusu, parduotuvėj pardavėjos užkalbina, sudeda prekes pačios į maišus, o jei jau prašo asmens dokumento, labai atsiprašo ir užjaučia (na, pas juos rūkalai leidžiami nuo 16 metų, man tuoj 20 :))) tad bent jau užuojauta gaunu). Olandams nereikia išgerti poros bokalų alaus, kad galėtų laisvai bendrauti su nepažįstamais žmonėmis. Jie tokie laisvi, nekompleksuoti žmonės. Einant 3 nakties miestu tavęs taip pat tikrai niekas neužpuls, greičiau jau maloniai pasisveikins ir paklaus, kaip sekasi. O Bredos parke vaikštinėja vištos, gaidžiai, triušiai... Pasakoju dabar apie viską, ir noriu kuo greičiau ten grįšti.... Nesvarbu koks oras, koks paros laikas... Ten visada gera ir šilta.
Beto jie labai mėgsta šventes :) Turi antivalentino dieną, poto Valentino dieną, Karnavalas išvis tęsiasi 5 dienas, kai visi labai labai vieningai keliauja iššidažę ir išsipuošę į miestą,  jei tuo metu esi mieste ir esi nepasipuošęs, jautiesi kaip balta varna:D Daug progų pasipuošti vienu žodžiu toje šalyje.
Beje, teko susidurt ir su pažįstamais žodžiais...  Girdėjom porą kartų "k**va, B***, s***". Tai reiškia, kad sutikote Olandijos lenkus.
Tad po pasakojimo net nežinau, ar man pats miestelis, ar ten gyvenantys žmonės ir jų sukurtas jausmas labiau patinka. Matyt, viskas kartu...

O apie jų atrakcionus Eftelinge - kitą kartą. Kolkas įdėsiu tik nuotraukų :)

Pavasaris, batai ir pėdkelnės

Nors sniegas dar ir neištirpo, bet man jau labai norisi daug spalvų, ryškių detalių, nes širdy, kaip ir kalendoriui, pavasaris! Kol dauguma bumba, kad "aaah tie lašai nuo stogų......", aš džiaugiuos:) Ir ieškau jau pavasariškų drabužių, idėjų! Niekada dar pavasarį plaukuose nenešiojau žibučių... Manau, šiemet reikės taip padaryt.:)

Šiemet išdrįsau nusipirkti tokius štai rožinius ir GAN ryškius batelius :D anksčiau nebūčiau jų pirkus, bet šiemet tokia pakili ir smagi, teigiama nuotaika, kad jie bus kaip tik! Ir isivaizduoju, kad derės jei ne prie visų, tai bent daugumos mano pavasarinių drabužių.

Ir iš noro atrast kažką seniai pamiršto pradėjau kuistis spintoje, aukščiausiose ir sunkiai pasiekiamose lentynose :D Atradau pėdkelnių ir manau, kad jau greitai jas užsidėsiu. Sidabrinės pėdkelnės, kurias galima nešioti iš abiejų pusių! Juoda spalva i6vertus jas pamirsta į sidabrinę :)

Pėdkelnės iš Olandijos :)

"Tattoo" pėdkelnės

Ir paprastos, bet vis ne vienspalvės.

Dar radau ir baltų, ir žydrų juostuotų pėdkelnių, bet iki jų nešiojimo dar teks patobulinti kai kurias formas:D
Sėkmės ir jums peržiūrint giliai nugrūstus pavasarinius rūbus.:)

Kiek kartų per savo gyvenimą gailėsiuosi, ką padariau?
Kiek dar kartų kiaurai permirksiu lietuje?
Kiek kartų panersiu po vandeniu?
Kiek kartų mane pamatęs ir apsidžiaugęs pargriaus šuo ir aplaižys veidą?
O kiek kartų sėdėsiu Baltijos pajūry ir klausysiu bangų mūšos?
Kiek cigarečių dar surūkysiu?
Kiek žmonių iš viso išgirs "aš tave myliu" iš mano lūpų?
Kiek kartų dar verksiu?
Kiek kartų dar žiūrėsiu į Vilniaus senamiestį ir džiaugsiuos, kad gyvenu čia ir dabar?
Kas bus paskutinis mano akyse matytas žmogus?
Kokie paskutiniai žodžiai laukia, kuriuos girdėsiu ir ištarsiu..
Kiek naktų prašoksiu apie nieką nemąstydama, tik linksmindamasi?
Kiek žmonių padarysiu laimingais? O kiek - nuliūdinsiu?
Kiek žmonių pabučiuosiu?
Kiek minučių dar liko?
Kiek kartų pasakysiu: "Dabar aš gyvenimą myliu"?..
Kiek kartų dar pagalvosiu, ar kas nors gali atsakyti į šiuos klausimus? Ir kas pasikeistų?
O jei sužinočiau atsakymus, kiek kartų suprastėtų mano gyvenimas?

Nežinomybė yra paslaptis. O paslaptys - įdomu.
Nenoriu skaičiuoti savo gyvenimo, noriu tiesiog jį gyventi.

WHERE SHALL I GO?

To the left where nothing's right

or

To the right where nothing's left.

Kaip riešutai?

Jėėėė!!! Sausainiai su karamele ir karšta arbata... Pats tas, kai lauke -25:))

Reikia tik išsirinkt vakaro filmą..

Šilto vakaro!

Spinta, išdažyta mokyklinių lentų dažais kartais gera draugė ir patarėja.

Norėčiau žmogaus...
Kuriam netrukdytų mano nepastovumas.
Jis suprastų, kad mano nuomonė gali pasikeisti per sekundės dalį.
Kuriam mano idėjos niekad neatrodytų kvailos.
Jis atskirtų kada aš esu pikta, o kada - liūdna.
Jis neprimintų blogų akimirkų. Niekada. Nes žinotų, kad pati per dažnai jas atsimenu.
Priverstų užmiršt viską aplink.
Jis nepyktų, kai aš trumpam užpykčiau už nieką..
Kuris niekada nesiūlytų kebabo, kepsnio ar šašlykų, nes neužmirštų, kad nevalgau mėsos.
Kuris nebūtų jautresnis už mane, bet pakankamai jautrus, kad suprastų, kas per velnias man kartais nutinka.
Su kuriuo šilta, net kai -20.
Jis nepaleistų rankos, kai sakyčiau, kad jau viskas.
Kurio draugai būtų mano draugai, mano draugės - jo draugės.
Jis perprastų mano nuotaiką, vos pamatęs kaip aš apsirengus.
Kuriam patikčiau tokia , kokia esu.
Kiekviena diena būtų kitokia. Kiekviena - geriausia.

Ir dabar aš tokį žmogų atradau.

Esu laiminga, nes mano svajonės pildosi:)

Kartais ir taip jaučiuos.

Click this image to see the view...